Netvarka

Pinigų ir valdžios pasaulio netrokštamieji

Šiame pasaulyje netrokštamųjų niekada netrūks. Ar tai būtų milijonai po šią planetą besibastančių pabėgėlių, ar viso pasaulio miestuose esantys lūšnynų bei vargingiausių rajonų gyventojai. Ar tai būtų tie, kurie buvo paaukoti karui ir pramoninėms katastrofoms, ar Europos šalių vargingieji, kurie buvo išmesti už borto ekonomikos vardu. Ar tai būtų drąsūs sukilėliai, kurie per pastaruosius metų daugybėje šalių aukštai iškėlė galvas vedami laisvės ir orumo šauksmo, ar tie, kurie išdrįsta čia pat, pačioje didmiesčio širdyje kovoti prieš juos trypiantį pasaulį.

Šio pasaulio šeimininkai mus visada laikys bereikšmiais, nenaudingais, pavojingais, neproduktyviais ir kenksmingais. Ir tam kad apgintų savo sistemą bei valdžią jie padarys bet ką. Visą Viduržemio jūros pakrantę jie sugebėjo paversti viena didele skyle. Jie sukūrė šimtus koncentracijos stovyklų neteisėtiems imigrantams. Jie išvystė išmaniausias technologijas kad galėtų mus atpažinti, sekti ir kontroliuoti. Tam kad susitaikytume su mums paskirtu vergų vaidmeniu, jie mums grąsina deportacijomis, kalėjimais ir dar nepakenčiamesniu vargu. Tam kad vieni kitų nekęstume, jie skatina rasinę neapykantą ir sektarinius konfliktus. Trumpai tariant, prieš netrokštamuosius jie kariauja tiek čia, tiek ir visur kitur.

Nėra kur pabėgti…

Kapitalizmas, valstybė ir valdžia yra užėmę viso pasaulio teritoriją. Kiekvienas šio pasaulio centimetras yra tapęs tuo pačiu ir pramonine šiukšliadėže, ir kalėjimu po atviru dangum, ir kraujo bala, ir darbo stovykla. Visur galioja ta pati logika: išnaudoti, kontroliuoti, manipuliuoti, engti ir žudyti. Ši logika yra įsiskverbusi į mūsų galvas ir širdis – nebesugebame net įsivaizduoti pasaulio be šeimininkų ir be išnaudotojų. Mes gėrimės prekių gausa ir galimybe vartoti. Leidžiame jiems trypti savo pačių orumą. Nebedrįstame kovoti už laisvę, už savo svajones, už viso vargo pabaigą. Nebeturime vietos, kur galėtume bėgti.

Telieka tik viena šalis, tik viena erdvė, viena vienintelė teritorija, į kurią tebegalime žengti, link kurios vis dar galėtume bėgti tuojau pat, sutelkę visas likusias jėgas, net jei pakeliui parklupsime. Tai yra MAIŠTAS – tai sukilimas kuriame dalyvauja visi, pakeliantys galvas prieš tai kas juos trypia bei daro vergais. Mūsų bendruomenė tegali būti maištininkų bendruomenė, sudaryta iš visų tų, kurie ir kurios, visur ir niekur, visų spalvų ir su įvairiausiom svajom, yra pasiruošę kovoti už savo laisvę, susigrumti ir pasitelkę visas įmanomas priemones susiremti su mus engiančia valdžia.

Mūsų kovų mozaika

Tik aistra laisvei gali nutiesti tiltus tarp skirtingų kovų. Tiltus tarp tų, kurie neturi dokumentų ir dėl to kovoja prieš darbo už ačiū reikalaujančią ir deportacija grasinančią valstybę, ir tų, kurie yra vadinami nusikaltėliais bei susiremia su turtinguosius bei galinguosius ginančiais įstatymais. Tarp kovojančių prieš naujų kalėjimų statybas, prieš naujus represijos įrankius, prieš vis žudikiškesnes valstybines sienas, ir tarp tų, kurie stačia galva neria į kovą prieš gyvenviečių pavertimą kalėjimo po atviru dangum koridoriais, teiksiančiais džiaugsmą turčiams, eurokratams ir pertekusioms viduriniosioms klasėms. Tarp puolančių savo bosus ir kapitalistus ir tų, kurie sabotuoja mus iš lėto žudančią kasdienybę.

Tai ištisa kovų mozaika, kuri vieną dieną galbūt išvys dienos šviesą. Tačiau tai įvyks tik tuo atveju jei mūsų kovos priklausys tik mums patiems, jei jų neperleisime jokiems politikams, jokioms partijoms, jokioms oficialioms organizacijoms, ir jei jas organizuosime patys su tikslu susigrumti su bet kokia valdžia. Tai priklausys nuo to, kokius ginklus išdrįsime pasitelkti šiose kovose – sabotažą ir tiesioginį veiksmą nesuskaičiuojamoje daugybėje formų. Nes „neteisybė turi ir vardus, ir adresus“. Atėjo laikas pasibelsti į jų duris. Aplankyti tiek deportacijos orderį pasirašantį biurokratą, tiek iš kalėjimo pastatymo besipelnantį verslininką.

Pasibelsti į institucijų bei įmonių, kurios bendradarbiauja organizuojant reidus, o taip pat ir į tvarkos sergėtojų duris. Ir ne tam, kad pasikalbėtume su žmonėmis, kurie niekada mūsų neklausys. Ne tam, kad derėtumėmės su tais, kurie kalba tik valdžios, statistikos ir pinigų kalba. Pasibelskime ne tuščiomis, bet pasiryžimu ryžtingai ir aršiai kovoti apsiginklavusiomis rankomis. Eikime pas juos tik tam, kad išverstume jų duris.

Tegul baimė pakeičia stovyklą

Būkime pavojingi tiems, kurie nori mus išnaudoti ir valdyti

Tegul dega sulaikymo centrai, valstybinės sienos ir kalėjimai

Laisvė visiems

—

Iš La Cavale